🇱🇹 Tautos Vadas 🇱🇹
16.03.202522:29
Stasys Šalkauskis gimė 1886 Ariogaloje, mirė 1941 Šauliuose. Stasys buvo Lietuvos filosofas, pedagogas ir paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto rektorius.
Stasys Šalkauskis taip pat buvo palaikytojas Korporatyvizmo, kritikas kapitalizmo bei manytojas privalumui krikščioniškosios etikos valdžioje.
Detaliau ir daugiau informacijos apie Stasio Šalkauskio nuomonę galima paskaityti čia:
https://lms.lt/archyvas/?q=lt/node/2919
Stasys Šalkauskis taip pat buvo palaikytojas Korporatyvizmo, kritikas kapitalizmo bei manytojas privalumui krikščioniškosios etikos valdžioje.
Detaliau ir daugiau informacijos apie Stasio Šalkauskio nuomonę galima paskaityti čia:
https://lms.lt/archyvas/?q=lt/node/2919
05.03.202520:57
13.03.202520:16
Lietuvos Aktyvizmo Fronto Doktrina
"Aktyvistų Fronto programos pagrindiniai principai yra šie: nacionalistiškumas, krikščioniškumas, visuotiniškumas, sudrausminta visuominė, darbas kaip pagrindinis visų materialinių gėrybių kūrėjas, griežtai socialinis teisingumas ir dalinai socializmas, griežta kova su komunizmu kaip visa ardančia socialine epidemija; valstybės kontroliuojamas ir diriguojamas krašto ūkis, bei visa produkcija, pagrįsta privatinės nuosavybės pagrindu, bet ir neviangiant valstybės monopolių ten, kur tai būtu racionalu atsižvelgiant bendro visų gyventojų gerbūvio ugdymo; nuolatinis aktingumas ir kūryba visose gyvenimo srityse; pareigingumas iki pasiaukavimo; ... atmetama ir smerkiama klasių ir grupių kova ir visuotinas labas statomas aukščiau paskiro asmens naudos."
– Kazys Škirpa (laiškas L. Šimučiui, 1941 m. Sausio 31 d.)
"Aktyvistų Fronto programos pagrindiniai principai yra šie: nacionalistiškumas, krikščioniškumas, visuotiniškumas, sudrausminta visuominė, darbas kaip pagrindinis visų materialinių gėrybių kūrėjas, griežtai socialinis teisingumas ir dalinai socializmas, griežta kova su komunizmu kaip visa ardančia socialine epidemija; valstybės kontroliuojamas ir diriguojamas krašto ūkis, bei visa produkcija, pagrįsta privatinės nuosavybės pagrindu, bet ir neviangiant valstybės monopolių ten, kur tai būtu racionalu atsižvelgiant bendro visų gyventojų gerbūvio ugdymo; nuolatinis aktingumas ir kūryba visose gyvenimo srityse; pareigingumas iki pasiaukavimo; ... atmetama ir smerkiama klasių ir grupių kova ir visuotinas labas statomas aukščiau paskiro asmens naudos."
– Kazys Škirpa (laiškas L. Šimučiui, 1941 m. Sausio 31 d.)
转发自:
The Baltic Star
06.03.202518:03
However, Pakštas would once again leave Lithuania for the USA in 1939, where he would continue his academic work in the University of California, giving lectures. He was also active in the at the time growing Lithuanian diaspora in Chicago.
During the Cold War, Pakštas would revive an old idea of his called Dausuva. Dausuva was a plan to establish a Lithuanian colonial state overseas, created in consideration of the combined threat of Germany and Russia to Lithuania intended as a backup for the Lithuanian folk to survive as a distinct unit.
Various locations were considered from Africa, Madagascar to Oceania, however, British Honduras garnered the most attention. The process of purchasing land and beginning settlement almost began in the 1950s, but fell out of favor due to the wave of decolonization taking place at the time.
Other works of Pakštas included particapation in various international scientific and political conferences, contributions to Lithuanian academic literature in the diaspora as well as the systemization of rather novel ideas of geopolitics and social theories during the interwar. Pakštas would form the theory of horizontal and vertical power, showing that larger nations increased their strength horizontally - via expanding in territory - whilst small nations such as Belgium, Denmark and thus Lithuania had to increase their own power vertically - via improving quality by educating and improving the nation itself. He also was a proponent of alliances with other small nations, most notably proposing the idea of Baltoscandia, a coalition of Nordic and Baltic countries who would be able to combine their strength to retain independence in the face of aggressive neighbors.
Pakštas would also achieve membership of the Kaunas Rotary club. His popularity inspired ideas of running for the Lithuanian presidency in 1938. The activities of Pakštas also merited state recognition, receiving awards from Latvia and Sweden, including the Order of King Vasa of Sweden. He died in 1960. The body of Pakštas rests in a Chicago cemetary.
The Baltic Star
During the Cold War, Pakštas would revive an old idea of his called Dausuva. Dausuva was a plan to establish a Lithuanian colonial state overseas, created in consideration of the combined threat of Germany and Russia to Lithuania intended as a backup for the Lithuanian folk to survive as a distinct unit.
Various locations were considered from Africa, Madagascar to Oceania, however, British Honduras garnered the most attention. The process of purchasing land and beginning settlement almost began in the 1950s, but fell out of favor due to the wave of decolonization taking place at the time.
Other works of Pakštas included particapation in various international scientific and political conferences, contributions to Lithuanian academic literature in the diaspora as well as the systemization of rather novel ideas of geopolitics and social theories during the interwar. Pakštas would form the theory of horizontal and vertical power, showing that larger nations increased their strength horizontally - via expanding in territory - whilst small nations such as Belgium, Denmark and thus Lithuania had to increase their own power vertically - via improving quality by educating and improving the nation itself. He also was a proponent of alliances with other small nations, most notably proposing the idea of Baltoscandia, a coalition of Nordic and Baltic countries who would be able to combine their strength to retain independence in the face of aggressive neighbors.
Pakštas would also achieve membership of the Kaunas Rotary club. His popularity inspired ideas of running for the Lithuanian presidency in 1938. The activities of Pakštas also merited state recognition, receiving awards from Latvia and Sweden, including the Order of King Vasa of Sweden. He died in 1960. The body of Pakštas rests in a Chicago cemetary.
The Baltic Star
02.03.202518:45
"Gaudamas JAV vizą, Smetona turėjo pasižadėti, jog šioje šalyje gyvensiąs kaip privatus asmuo. Nepaisant to, kovo 10 d. atvykęs į Niujorką buvo sutiktas kaip prezidentas. Balandžio 1 d. Smetoną priėmė Valstybės sekretoriaus pareigas ėjęs Sumner Welles, o to paties mėnesio 18 d. - privačioje audiencijoje pats Franklinas Ruzveltas. Lietuvos prezidentui dedant vainiką ant Nežinomojo kareivio kapo Vašingtone, griaudėjo patrankų salvės. Vietos lietuviai Smetoną sutiko šaltai. Priėmimo komitetą sudarė vieni tautininkai. JAV lietuvių katalikų laikraštis ,,Draugas" paskelbė straipsnį, kuriame, įvertinęs Smetonos nuopelnus Lietuvai, išskaičiavo ir jo nuodėmes, o užbaigė žodžiais, jog „Lietuvos ateities jokiu būdu nerišime su senuoju tautininkiškuoju režimu ". JAV lietuviai socialistai buvo linkę priimti Smetoną tik kaip privatų asmenį ir nenorėjo, kad jis dalyvautų politinėje veikloje."
– knyga "Antano Smetonos korespondencija 1940–1944"
– knyga "Antano Smetonos korespondencija 1940–1944"
11.03.202510:59
Iš Vytauto Alanto pasisakymų
Lietuvybė
„Mylėk teisybę, bet pirmų pirmiausia mylėk savo tautos teisybę.
Senoji mūsų prosenolių kūrenta Amžinoji Ugnis yra lietuvybės ženklas – negęstantis prasmuo.
Lietuvybės drungnumas – pakelė į tautinį susinaikinimą.
Lietuvis neatlaiko „svetimo klimato“, nors savybėje jo narsybė neginčytina.
Lietuviška šeima – lietuvybės negęstantis židinys, arba su lietuvybe atsisveikinimo krykžkele.
Nulietuvėjimas – tautinė savižudybė ir trąša svetimiems dirvonams.
Lietuvis nenusileis lietuviui, bet greit kapituliuoja prieš kitatautį. Ar tai įsisenėjusi iš baudžiavos laikų atlieka, ar tautinio subrendimo stoka, ar imlių svetimybių pamėgimas, ar viskas kartu ?
Kai tautietis nebegirdi Geležinio Vilko staugimo nuo Gedimino kalno, tarp jo ir tautos nusileidžia lietuvybės balso nebepraleidžianti uždanga.
Lietuvį tyko per daug pagundų ir pavojų tapti tautos atskalūnu: mums verkiant reikia lietuvybės apaštalų.
Tautos išdavimas – didžiausias dievų keršto šaukiantis nusikaltimas.
Nėra ko brautis į svetimą žemę ir šnipinėti, kas kokiam dievui žibina žvakutę: svarbiausia, kad ten skaisčiai liepsnotų lietuvybės liepsna.
Kova dėl lietuvybės yra yrimasis prieš milžinišką srovę.
Kova už lietuvybę yra kova su nutautėjimu.
Lietuvybei reikia labai giliai įleisti šaknis į gimtąjį podirvį, kad jos žiedai nenuvystų.
Niekad neužmirškim kelių, vedančių į gimtosios kalbos lopšį.
Rusai, lenkai ir vokiečiai kėsinosi užčiaupti lietuvišką žodį, bet lietuvių kalba, nors ir labai apkarpyta, ištvėrė iki „Aušros“ užtekėjimo.“
Vytautas Alantas „Tauta istorijos vingiais“ 230-231 psl.
Lietuvybė
„Mylėk teisybę, bet pirmų pirmiausia mylėk savo tautos teisybę.
Senoji mūsų prosenolių kūrenta Amžinoji Ugnis yra lietuvybės ženklas – negęstantis prasmuo.
Lietuvybės drungnumas – pakelė į tautinį susinaikinimą.
Lietuvis neatlaiko „svetimo klimato“, nors savybėje jo narsybė neginčytina.
Lietuviška šeima – lietuvybės negęstantis židinys, arba su lietuvybe atsisveikinimo krykžkele.
Nulietuvėjimas – tautinė savižudybė ir trąša svetimiems dirvonams.
Lietuvis nenusileis lietuviui, bet greit kapituliuoja prieš kitatautį. Ar tai įsisenėjusi iš baudžiavos laikų atlieka, ar tautinio subrendimo stoka, ar imlių svetimybių pamėgimas, ar viskas kartu ?
Kai tautietis nebegirdi Geležinio Vilko staugimo nuo Gedimino kalno, tarp jo ir tautos nusileidžia lietuvybės balso nebepraleidžianti uždanga.
Lietuvį tyko per daug pagundų ir pavojų tapti tautos atskalūnu: mums verkiant reikia lietuvybės apaštalų.
Tautos išdavimas – didžiausias dievų keršto šaukiantis nusikaltimas.
Nėra ko brautis į svetimą žemę ir šnipinėti, kas kokiam dievui žibina žvakutę: svarbiausia, kad ten skaisčiai liepsnotų lietuvybės liepsna.
Kova dėl lietuvybės yra yrimasis prieš milžinišką srovę.
Kova už lietuvybę yra kova su nutautėjimu.
Lietuvybei reikia labai giliai įleisti šaknis į gimtąjį podirvį, kad jos žiedai nenuvystų.
Niekad neužmirškim kelių, vedančių į gimtosios kalbos lopšį.
Rusai, lenkai ir vokiečiai kėsinosi užčiaupti lietuvišką žodį, bet lietuvių kalba, nors ir labai apkarpyta, ištvėrė iki „Aušros“ užtekėjimo.“
Vytautas Alantas „Tauta istorijos vingiais“ 230-231 psl.
转发自:The Baltic Star
06.03.202518:03
Balt of the Day - Kazys Pakštas - architect of the Reserve Lithuania - Dausuva plan
Kazys Pakštas was a notable Lithuanian geographer and intellectual. He was born on 29th of June, 1893 to a family of farmers in the Lithuanian Highlands. Dedicated to academic success from an early age, Pakštas would distinguish himself in scientific activities in interwar Lithuania.
His life was marked by many travels, emigrating to the USA in 1914 whilst also finishing his study of natural science in Switzerland in 1923. Pakštas returned to Lithuania in 1925, where he would give lectures on geographical sciences in Universities even in Latvia.
Pakštas was also a prolific social figure and academician. During the 1930s, he travelled across Brazil, Africa and the USSR, studying and comparing Lithuanian climate conditions and lakes. His work also included contributions to scientific and academic societies in Lithuania, including Romuva and various Lithuanian diaspora organisations
[Continued in the following post]
Kazys Pakštas was a notable Lithuanian geographer and intellectual. He was born on 29th of June, 1893 to a family of farmers in the Lithuanian Highlands. Dedicated to academic success from an early age, Pakštas would distinguish himself in scientific activities in interwar Lithuania.
His life was marked by many travels, emigrating to the USA in 1914 whilst also finishing his study of natural science in Switzerland in 1923. Pakštas returned to Lithuania in 1925, where he would give lectures on geographical sciences in Universities even in Latvia.
Pakštas was also a prolific social figure and academician. During the 1930s, he travelled across Brazil, Africa and the USSR, studying and comparing Lithuanian climate conditions and lakes. His work also included contributions to scientific and academic societies in Lithuania, including Romuva and various Lithuanian diaspora organisations
[Continued in the following post]
02.03.202517:18
Augustinas Voldemaras kalbant savo knygoje apie Lietuvos Seime rinkimus, Ir Socialistų Liaudies svarbą
"Jiems nėra Lietuvos, o yra tiktai liaudis; kas ne liaudis tai jos priešininkas, kurs turi būti išnaikintas. Kovos su šiuo priešininku visi ginklai geri: kalbose šmeižimas, rinkimuose prievarta. Veik iš visų rajonų praneša, kad buvę atsitikimų, kur varu buvo brukamos socialistų partijos kortelės.
Naudos Lietuvai ir tam dalykui, kuriams kviečiamas Seimas, iš panašių žmonių laukti negalime. Greičiau atvirkščiai, jie gali savo veikimu kenkti bendram veikimui. Vis dėlto pavojus iš jų negali būti, Kad ir nežino lig šiol socialistai liaudininkai, „ar reikalinga Lietuvai laisvė", bet gerokai pagalvoję supras, kad reikalinga, taigi nesipriešins Lietuvos nepriklausomybei. O tai pats svarbiausias dalykas.
Socialistų liaudininkų veikimas mums nesimpatingas. Bet tam yra mūsų pačių kaltės. Jei jie turi intakos tarp žmonių, tai todėl, kad kitos pažangiosios partijos nesiartino į liaudį. Neturėdama geresnių vadovų, liaudis seka tais, kurie ją kviečia su savim, žadėdami jai nebūtų daiktų. Demagogų, vadinasi žmonių suvadžiotojų, visada ir visur esti užtenkamai. Juo veikliaus turi dirbti kitos partijos, kad nedavus klaidinti liaudies. Jei mes pralaimėjom per šiuos rinkimus, tai mums pamokymas, kurį ateityje turime sunaudoti. Suprantamas daiktas, kad tarp darbininkų turės visada daugiaus pasisekimo socialistų partijos. Tame nėr nieko blogo. Bet jei mes eisim su apšvietimu į darbininkus, tai ir socialistai bus kur kas kultūringesni ir galės tapti ne griovimo, o pažangos gaivalu."
"Jiems nėra Lietuvos, o yra tiktai liaudis; kas ne liaudis tai jos priešininkas, kurs turi būti išnaikintas. Kovos su šiuo priešininku visi ginklai geri: kalbose šmeižimas, rinkimuose prievarta. Veik iš visų rajonų praneša, kad buvę atsitikimų, kur varu buvo brukamos socialistų partijos kortelės.
Naudos Lietuvai ir tam dalykui, kuriams kviečiamas Seimas, iš panašių žmonių laukti negalime. Greičiau atvirkščiai, jie gali savo veikimu kenkti bendram veikimui. Vis dėlto pavojus iš jų negali būti, Kad ir nežino lig šiol socialistai liaudininkai, „ar reikalinga Lietuvai laisvė", bet gerokai pagalvoję supras, kad reikalinga, taigi nesipriešins Lietuvos nepriklausomybei. O tai pats svarbiausias dalykas.
Socialistų liaudininkų veikimas mums nesimpatingas. Bet tam yra mūsų pačių kaltės. Jei jie turi intakos tarp žmonių, tai todėl, kad kitos pažangiosios partijos nesiartino į liaudį. Neturėdama geresnių vadovų, liaudis seka tais, kurie ją kviečia su savim, žadėdami jai nebūtų daiktų. Demagogų, vadinasi žmonių suvadžiotojų, visada ir visur esti užtenkamai. Juo veikliaus turi dirbti kitos partijos, kad nedavus klaidinti liaudies. Jei mes pralaimėjom per šiuos rinkimus, tai mums pamokymas, kurį ateityje turime sunaudoti. Suprantamas daiktas, kad tarp darbininkų turės visada daugiaus pasisekimo socialistų partijos. Tame nėr nieko blogo. Bet jei mes eisim su apšvietimu į darbininkus, tai ir socialistai bus kur kas kultūringesni ir galės tapti ne griovimo, o pažangos gaivalu."
11.03.202510:59
05.03.202520:57
"Kalbėdami apie nacionalsocializmo atsiradimą, turime skirti nacionalisto, nacionalsocialistų partijos ir nacionalsocializmo kaipo doktrinos ir dinamiškumo sąvokas.
Nacionalsocializmo šaknys glūdi nacionalizme, kuris iškelia tautą, kaip bendruomenę, kurią jungia istorinė praeitis, kovos, politinis, ekoniminis, kultūrinis ir kūrybinis gyvenimas, teritorija, žemė, jos gamta, turtai, žmonės, jų kalba, religija, tradicijos tarpusavio santykiai ir garbė <...> Nacionalizmas pirmoj eilėj rūpinasi savo tautos gyvybiniais klausimais, bet kartu kuria ir reikiamą valią tiems klausimams realizuoti. Nauja nacionalizmo valia kuria naujus žmones, naujas valstybes ir naują gyvenimą. Nacionalizmas brangina visa tai, kas tautoje yra. Jis pažadina tautos veiklumą, savigarbą ir nurodo konkrečius uždavinius. Nacionalizmo pagrinde yra milžiniška jėga ir dvasinė galia, būtent tėvynės meilė, kuriai dažnai aukojamas brangiausias žmogaus turtas – gyvybė. <..> Nacionalizmas dažnai turi daug priešininkų tik dėl to, kad jis, kaip valstybiniam, politiniam, kultūriniam, socialiniam ar visuomeninam gyvenime, pirmon vieton stato tėvynę, tautą kartu su jos svarbiausiais uždaviniais. Nacionalsocializmas tautiškumui arba nacionalizmui yra davęs pagrindines žymes, kaip rasę, progresyvią tautos ateities idėją ir dinamišką veiklą, pagrįstą tautos didybe, gerove ir garbe."
Iš V.Pečkio straipsnio „Nacionalsocializmas“ „Naujoji Lietuva“ 1941 m. 48 nr.
Nacionalsocializmo šaknys glūdi nacionalizme, kuris iškelia tautą, kaip bendruomenę, kurią jungia istorinė praeitis, kovos, politinis, ekoniminis, kultūrinis ir kūrybinis gyvenimas, teritorija, žemė, jos gamta, turtai, žmonės, jų kalba, religija, tradicijos tarpusavio santykiai ir garbė <...> Nacionalizmas pirmoj eilėj rūpinasi savo tautos gyvybiniais klausimais, bet kartu kuria ir reikiamą valią tiems klausimams realizuoti. Nauja nacionalizmo valia kuria naujus žmones, naujas valstybes ir naują gyvenimą. Nacionalizmas brangina visa tai, kas tautoje yra. Jis pažadina tautos veiklumą, savigarbą ir nurodo konkrečius uždavinius. Nacionalizmo pagrinde yra milžiniška jėga ir dvasinė galia, būtent tėvynės meilė, kuriai dažnai aukojamas brangiausias žmogaus turtas – gyvybė. <..> Nacionalizmas dažnai turi daug priešininkų tik dėl to, kad jis, kaip valstybiniam, politiniam, kultūriniam, socialiniam ar visuomeninam gyvenime, pirmon vieton stato tėvynę, tautą kartu su jos svarbiausiais uždaviniais. Nacionalsocializmas tautiškumui arba nacionalizmui yra davęs pagrindines žymes, kaip rasę, progresyvią tautos ateities idėją ir dinamišką veiklą, pagrįstą tautos didybe, gerove ir garbe."
Iš V.Pečkio straipsnio „Nacionalsocializmas“ „Naujoji Lietuva“ 1941 m. 48 nr.
显示 1 - 11 共 11
登录以解锁更多功能。