"Kalbėdami apie nacionalsocializmo atsiradimą, turime skirti nacionalisto, nacionalsocialistų partijos ir nacionalsocializmo kaipo doktrinos ir dinamiškumo sąvokas.
Nacionalsocializmo šaknys glūdi nacionalizme, kuris iškelia tautą, kaip bendruomenę, kurią jungia istorinė praeitis, kovos, politinis, ekoniminis, kultūrinis ir kūrybinis gyvenimas, teritorija, žemė, jos gamta, turtai, žmonės, jų kalba, religija, tradicijos tarpusavio santykiai ir garbė <...> Nacionalizmas pirmoj eilėj rūpinasi savo tautos gyvybiniais klausimais, bet kartu kuria ir reikiamą valią tiems klausimams realizuoti. Nauja nacionalizmo valia kuria naujus žmones, naujas valstybes ir naują gyvenimą. Nacionalizmas brangina visa tai, kas tautoje yra. Jis pažadina tautos veiklumą, savigarbą ir nurodo konkrečius uždavinius. Nacionalizmo pagrinde yra milžiniška jėga ir dvasinė galia, būtent tėvynės meilė, kuriai dažnai aukojamas brangiausias žmogaus turtas – gyvybė. <..> Nacionalizmas dažnai turi daug priešininkų tik dėl to, kad jis, kaip valstybiniam, politiniam, kultūriniam, socialiniam ar visuomeninam gyvenime, pirmon vieton stato tėvynę, tautą kartu su jos svarbiausiais uždaviniais. Nacionalsocializmas tautiškumui arba nacionalizmui yra davęs pagrindines žymes, kaip rasę, progresyvią tautos ateities idėją ir dinamišką veiklą, pagrįstą tautos didybe, gerove ir garbe."
Iš V.Pečkio straipsnio „Nacionalsocializmas“ „Naujoji Lietuva“ 1941 m. 48 nr.