Kai kurių Lietuvoje populiarių nusikaltėlių žargono žodžių paaiškinimas
BABKĖS – rusiškos kilmės žodis, reiškiantis „senutes“, „bobutes“, nors „bapka“ jidiš kalboje taip pat reiškia „senutė“. Išsireiškimas kilo nuo carienės Jekaterinos atvaizdo ant ikirevoliucinių didžiausio nominalo 100 rublių banknoto ir tapo bendriniu pinigų pavadinimu.
BACHŪRAS – hebrajiškai „vaikinas“. Prieš šimtmetį tas žodis reiškė tuometės Palestinos žydų kibuco gyventoją.
BLATAS – nuo jidiš-vokiškojo „die Blatte“ – „lapas“, „užrašas“, „raštelis“. Šis žodis reiškė turimus ryšius, svarbaus ar įtakingo žmogaus raštelį.
CHALIAVA – nuo hebrajiško žodžio „chalev“ – „pienas“. Prieš šimtą metų žydai organizavo vajų rinkti pinigus pienui žydų vaikams Palestinoje. Rusijoje žodis „chalev“ tapo nemokamo daikto ar dovanos sinonimu.
CHANA – nuo hebrajiško „khana“, reiškiančio pabaigą, galutinę stotelę, sustojimą.
CHEBRA – nuo hebrajiško žodžio „chevra“, reiškiančio kompaniją arba firmą.
FENIA – nuo hebrajiško žodžio „ofen“ – būdas. Hebrajiška frazė „bitui beofen“ reiškia „kalbėti ypatingai“, t. y. tokiu būdu, kad nesuprastų, kam to nereikia.
FRAJERIS – nuo jidiš žodžio „frej“ – laisvė. Frajeriais vadinami pavieniai nusikaltėliai arba naivūs ir kvaili laisvėje siaučiantys žmogeliūkščiai.
KAIFAS – nuo arabiško/hebrajiško žodžio „kayf“, reiškiančio „pakilimas“. Beje, iš šio žodžio kildinamas ir žodis „kava“ („coffee“).
KIPIŠAS – nuo hebrajiškų žodžių „chapes“ arba „chipus“, reiškiančių: krata, paieška arba užpuolimas.
KSIVA – nuo hebrajiško žodžio „ktiva“, reiškiančio: kažkas parašyta, tai, kas parašyta.
LOCHAS – nuo vokiško bei jidiš žodžio „loch“ – skylė. Prieš šimtmetį Odesos žydai žodžiui „loch“ suteikė kontekstą „skylė, pro kurią išteka pinigai“.
MALINA – nuo hebrajiško žodžio „malion“ – viešbutis. Nusikaltėlių susibūrimo vieta.
MENTAS – žodžio „dokumentas“ trumpinys. Pokalbio pradžioje milicininkai dažniausiai prašo pateikti dokumentus, todėl patiems prikibo sutrumpinta šio žodžio pravardė.
MUSORAS – nuo hebrajiško žodžio „moser“ – skundikas arba išdavikas. Rusai šį žodį, žinoma, sutapatino su rusišku žodžiu „šiukšlė“.
PACANAS – ukrainietiškos kilmės terminas, atsiradęs nuo žodžių „paci“, „pati“, „pacik“ – taip Ukrainos kiauliaganiai šaukdavo ganomas kiaules. Ilgainiui šie šaukiniai pavirto žodžiu „pacan“, reiškiančiu kiauliaganį arba mažą berniuką, nes ganyti kiaules buvo mažamečių darbas.
PARAŠA – hebrajų kalboje tai reiškia komentaras arba skandalas. Manoma, kad šis žodis tualetui prigijo dėl jame leidžiamų garsų ir tuštinimosi neestetiškumo.
POCAS – nuo jidiš žodžio „putz“ – penis.
ŠARA – nuo hebrajiškų žodžių „šear“, „šearim“, reiškiančių - likučiai. Pagal senovinę žydų tradiciją kiekvienas žydų prekeivis arba ūkininkas palikdavo dalį savo turto (taip ir vadinamo „likučiais“) varguoliams šelpti. Ilgainiui tapo nemokamo daikto sinonimu.
ŠACHER-MACHER – nuo hebrajiškos frazės „sacher-macher“, reiškiančios „prekybines operacijas“.
ŠALAVA – nuo hebrajiško žodžio „šalev“, reiškiančio - pasileidėlė.
ŠUCHERIS – nuo jidiš žodžio „shukher“, reiškiančio - pavojus.
ŽLOBAS – nuo jidiš žodžio „schlub“, reiškiančio - kvailys.
Vilniuje siautė žydų banditai
Vilniaus brigados banditai, siautę Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę, nieko nauja neišrado. Dar XX amžiaus pradžioje Vilniuje veikė gerai organizuotos nusikaltėlių gaujos. Tuomet Vilnius buvo vienas Rusijos imperijos miestų su šiek tiek daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, tačiau būtent Vilniuje 1911 m. įsikūrė įtakingas „Bruderferajn“ (brolija arba broliškas susivienijimas) pavadinimą gavęs nusikaltėlių susivienijimas.
Jį įkūrė – Sashka Lichtsohnas (dar kitaip vadinamas Chanu Bobkesu) ir jo bendras Aaronas Wojcikas. Vyrai subūrė slaptą nusikaltėlių „savitarpio pagalbos“ organizaciją. Ji turėjo savo iždą, bendrai koordinuodavo nusikaltimus, o svarbiausia - teikė visokeriopą įmanomą pagalbą bendrams. Už tam tikrą mokestį į bendrą „brolijos“ kasą – „obščiaką“ – nusikaltėliui buvo garantuojama, kad pakliuvęs į ppolicijos rankas jis nebus paliktas likimo valiai: samdydavo advokatus, papirkinėdavo policininkus...
