Lietuvos Trečioji Pozicija
Tiesiog Lietuvos 3P istorijos informacija, niekas daugiau, nieko palaikymas
TGlist рейтингі
0
0
ТүріҚоғамдық
Растау
РасталмағанСенімділік
СенімсізОрналасқан жері
ТілБасқа
Канал құрылған күніJan 28, 2025
TGlist-ке қосылған күні
Mar 14, 2025Рекордтар
25.03.202523:59
45Жазылушылар13.03.202523:59
0Дәйексөз индексі15.03.202523:59
881 жазбаның қамтуы08.03.202503:55
16Жарнамалық жазбаның қамтуы21.03.202523:59
42.86%ER15.03.202523:59
220.00%ERRҚайта жіберілді:
Blackshirt Proverbs
23.03.202522:20
“Nationalism is our socialism.”
– Enrico Corradini, 1910
Influencer of Mussolini and would later on join the Fascist Party.
– Enrico Corradini, 1910
Influencer of Mussolini and would later on join the Fascist Party.
Қайта жіберілді:
ORTHODOX CATACOMB
24.03.202514:58
"Ecumenism, the European Union, one huge nation, one religion made to fit - this are the schemes of the devil. The zionists are preparing someone to be the Messiah."
+ St. Paisios the Athonite
+ St. Paisios the Athonite
23.03.202508:04
"Šiauliuose tyliai nukabinta žuvusio už Lietuvos laisvę antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, nepriklausomos Lietuvos karininko Jono Noreikos - Generolo Vėtros atminimo lenta.
Kieno tai darbas? Miesto meras visgi neatlaikė suinteresuotos pusės spaudimo ir nerado savyje jėgų apginti laisvės kario?
Priminsime, kad Jonas Noreika dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, vėliau įsitraukė į lietuviškos Laikinosios vyriausybės suformuotą savivaldos struktūrą, vadovavo antinaciniam pasipriešinimui, padėjo organizuoti žydų gelbėjimą, kalėjo koncentracijos lageryje. 1947 m. buvo sušaudytas už antisovietinę veiklą.
Atminimo lenta buvo pakabinta ant pastato, kuriame Jonas Noreika dirbo Šiaulių apskrities viršininku (1941–1943 m.). Plačiai dokumentuota, kad lietuviai nacių okupacijos metais Laikinosios Vyriausybės skyrimu dirbo savivaldoje ne siekdami kolaboruoti su okupantais, o ruošdami dirvą naujam išsivadavimui ir siekdami palengvinti kančias nacių engiamiems gyventojams."
– Asta Višinskaitė - Katutė
Kieno tai darbas? Miesto meras visgi neatlaikė suinteresuotos pusės spaudimo ir nerado savyje jėgų apginti laisvės kario?
Priminsime, kad Jonas Noreika dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, vėliau įsitraukė į lietuviškos Laikinosios vyriausybės suformuotą savivaldos struktūrą, vadovavo antinaciniam pasipriešinimui, padėjo organizuoti žydų gelbėjimą, kalėjo koncentracijos lageryje. 1947 m. buvo sušaudytas už antisovietinę veiklą.
Atminimo lenta buvo pakabinta ant pastato, kuriame Jonas Noreika dirbo Šiaulių apskrities viršininku (1941–1943 m.). Plačiai dokumentuota, kad lietuviai nacių okupacijos metais Laikinosios Vyriausybės skyrimu dirbo savivaldoje ne siekdami kolaboruoti su okupantais, o ruošdami dirvą naujam išsivadavimui ir siekdami palengvinti kančias nacių engiamiems gyventojams."
– Asta Višinskaitė - Katutė
24.03.202517:55
Laisvosios rinkos Kapitalizmas yra anti-nacionalizmas!
"Kai vyriausybė yra priklausoma nuo bankininkų, jie, o ne vyriausybės vadovai kontroliuoja padėti, nes duodanti ranka yra aukščiau už imančią. Pinigai neturi tėvynės; finansininkai neturi patriotizmo ir padorumo; vienintelis jų tikslas - pelnas."
– Napoleonas
"Kai vyriausybė yra priklausoma nuo bankininkų, jie, o ne vyriausybės vadovai kontroliuoja padėti, nes duodanti ranka yra aukščiau už imančią. Pinigai neturi tėvynės; finansininkai neturi patriotizmo ir padorumo; vienintelis jų tikslas - pelnas."
– Napoleonas
Қайта жіберілді:
Mažosios Lietuvos Tradicionalistai
22.03.202512:28
VYDŪNAS
Vydūnas (tikrasis vardas Wilhelm Storost), gimęs kovo 22 dieną 1868 m. Tilžėje (tuometinė Prūsija), buvo vienas iš žymiausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų, kurio gyvenimas ir kūryba reikšmingai prisidėjo prie lietuvių tautinio atgimimo. Išsilavinimą įgijo Vokietijoje, kur studijavo filosofiją ir teologiją. Vydūnas buvo puikiai susipažinęs su Vokietijos idealizmo tradicijomis, tačiau jo filosofija buvo labai praktiška ir orientuota į žmogaus dvasinį tobulėjimą. Jis siekė sukurti tautinę ir dvasinę sąmonę, grindžiamą ne tik intelektualiu supratimu, bet ir asmeniniu dvasiniu augimu.
Vydūno filosofija buvo labai įtakojama jo požiūrio į žmogaus prigimtį ir jo vietą pasaulyje. Jis tikėjo, kad žmogus turi siekti aukštesnės dvasinės būsenos, kurioje dominuoja ne materialūs interesai, bet vidinis dvasinis tobulėjimas. Vydūnas skyrė ypatingą dėmesį žmogaus etikai, kurios pagrindas buvo siekis gyventi harmoningai su gamta ir visuomene. Jis skatino lietuvius atsikratyti svetimųjų įtakos ir atgaivinti tautos dvasinius ir kultūrinius pagrindus.
Be to, Vydūnas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių, kurie pradėjo rašyti apie Lietuvos istoriją ir tautinį sąjūdį. Jis taip pat buvo labai aktyvus vertėjas, o jo vertimai iš vokiečių ir kitų kalbų prisidėjo prie lietuvių literatūros ir filosofijos plėtros. Vydūnas išleido daug kūrinių, kurie tapo svarbiais tautinio atgimimo tekstais, įskaitant savo filosofines esė, eilėraščius ir publicistiką.
Galiausiai, Vydūnas buvo ne tik teorinis mąstytojas, bet ir praktinis veikėjas, kuris aktyviai dalyvavo tautinės kultūros atgaivinimo darbuose. Jo indėlis į lietuvių tautos dvasinį ir kultūrinį atgimimą buvo neįkainojamas, o jo darbai ir šiandien yra vertinami kaip svarbus lietuvių kultūros paveldas. Minint Vydūno gimimo dieną, kovo 22-ąją, galime prisiminti jo palikimą ir aktualumą, nes jo idėjos apie dvasinį tobulėjimą ir tautos identitetą ir šiandien tebeinspiruoja.
@PrusuLietuva
Vydūnas (tikrasis vardas Wilhelm Storost), gimęs kovo 22 dieną 1868 m. Tilžėje (tuometinė Prūsija), buvo vienas iš žymiausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų, kurio gyvenimas ir kūryba reikšmingai prisidėjo prie lietuvių tautinio atgimimo. Išsilavinimą įgijo Vokietijoje, kur studijavo filosofiją ir teologiją. Vydūnas buvo puikiai susipažinęs su Vokietijos idealizmo tradicijomis, tačiau jo filosofija buvo labai praktiška ir orientuota į žmogaus dvasinį tobulėjimą. Jis siekė sukurti tautinę ir dvasinę sąmonę, grindžiamą ne tik intelektualiu supratimu, bet ir asmeniniu dvasiniu augimu.
Vydūno filosofija buvo labai įtakojama jo požiūrio į žmogaus prigimtį ir jo vietą pasaulyje. Jis tikėjo, kad žmogus turi siekti aukštesnės dvasinės būsenos, kurioje dominuoja ne materialūs interesai, bet vidinis dvasinis tobulėjimas. Vydūnas skyrė ypatingą dėmesį žmogaus etikai, kurios pagrindas buvo siekis gyventi harmoningai su gamta ir visuomene. Jis skatino lietuvius atsikratyti svetimųjų įtakos ir atgaivinti tautos dvasinius ir kultūrinius pagrindus.
Be to, Vydūnas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių, kurie pradėjo rašyti apie Lietuvos istoriją ir tautinį sąjūdį. Jis taip pat buvo labai aktyvus vertėjas, o jo vertimai iš vokiečių ir kitų kalbų prisidėjo prie lietuvių literatūros ir filosofijos plėtros. Vydūnas išleido daug kūrinių, kurie tapo svarbiais tautinio atgimimo tekstais, įskaitant savo filosofines esė, eilėraščius ir publicistiką.
Galiausiai, Vydūnas buvo ne tik teorinis mąstytojas, bet ir praktinis veikėjas, kuris aktyviai dalyvavo tautinės kultūros atgaivinimo darbuose. Jo indėlis į lietuvių tautos dvasinį ir kultūrinį atgimimą buvo neįkainojamas, o jo darbai ir šiandien yra vertinami kaip svarbus lietuvių kultūros paveldas. Minint Vydūno gimimo dieną, kovo 22-ąją, galime prisiminti jo palikimą ir aktualumą, nes jo idėjos apie dvasinį tobulėjimą ir tautos identitetą ir šiandien tebeinspiruoja.
@PrusuLietuva
Көбірек мүмкіндіктерді ашу үшін кіріңіз.
