Mažosios Lietuvos Tradicionalistai
Dievas, Karalius, Lietuva
Рэйтынг TGlist
0
0
ТыпПублічны
Вертыфікацыя
Не вертыфікаваныНадзейнасць
Не надзейныРазмяшчэнне
МоваІншая
Дата стварэння каналаJan 17, 2025
Дадана ў TGlist
Mar 21, 2025Апошнія публікацыі ў групе "Mažosios Lietuvos Tradicionalistai"
Пераслаў з:
Intereuropean Monarchist Movement
23.03.202517:43
Intereuropean Monarchist Movement
This is a folder of European monarchist channels where you can learn a lot about the history of monarchy as a whole and individual monarchist states. You will also find interesting articles about monarchist ideology here.
add folder
This is a folder of European monarchist channels where you can learn a lot about the history of monarchy as a whole and individual monarchist states. You will also find interesting articles about monarchist ideology here.
add folder
22.03.202501:38
VYDŪNAS
Vydūnas (tikrasis vardas Wilhelm Storost), gimęs kovo 22 dieną 1868 m. Tilžėje (tuometinė Prūsija), buvo vienas iš žymiausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų, kurio gyvenimas ir kūryba reikšmingai prisidėjo prie lietuvių tautinio atgimimo. Išsilavinimą įgijo Vokietijoje, kur studijavo filosofiją ir teologiją. Vydūnas buvo puikiai susipažinęs su Vokietijos idealizmo tradicijomis, tačiau jo filosofija buvo labai praktiška ir orientuota į žmogaus dvasinį tobulėjimą. Jis siekė sukurti tautinę ir dvasinę sąmonę, grindžiamą ne tik intelektualiu supratimu, bet ir asmeniniu dvasiniu augimu.
Vydūno filosofija buvo labai įtakojama jo požiūrio į žmogaus prigimtį ir jo vietą pasaulyje. Jis tikėjo, kad žmogus turi siekti aukštesnės dvasinės būsenos, kurioje dominuoja ne materialūs interesai, bet vidinis dvasinis tobulėjimas. Vydūnas skyrė ypatingą dėmesį žmogaus etikai, kurios pagrindas buvo siekis gyventi harmoningai su gamta ir visuomene. Jis skatino lietuvius atsikratyti svetimųjų įtakos ir atgaivinti tautos dvasinius ir kultūrinius pagrindus.
Be to, Vydūnas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių, kurie pradėjo rašyti apie Lietuvos istoriją ir tautinį sąjūdį. Jis taip pat buvo labai aktyvus vertėjas, o jo vertimai iš vokiečių ir kitų kalbų prisidėjo prie lietuvių literatūros ir filosofijos plėtros. Vydūnas išleido daug kūrinių, kurie tapo svarbiais tautinio atgimimo tekstais, įskaitant savo filosofines esė, eilėraščius ir publicistiką.
Galiausiai, Vydūnas buvo ne tik teorinis mąstytojas, bet ir praktinis veikėjas, kuris aktyviai dalyvavo tautinės kultūros atgaivinimo darbuose. Jo indėlis į lietuvių tautos dvasinį ir kultūrinį atgimimą buvo neįkainojamas, o jo darbai ir šiandien yra vertinami kaip svarbus lietuvių kultūros paveldas. Minint Vydūno gimimo dieną, kovo 22-ąją, galime prisiminti jo palikimą ir aktualumą, nes jo idėjos apie dvasinį tobulėjimą ir tautos identitetą ir šiandien tebeinspiruoja.
@PrusuLietuva
Vydūnas (tikrasis vardas Wilhelm Storost), gimęs kovo 22 dieną 1868 m. Tilžėje (tuometinė Prūsija), buvo vienas iš žymiausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų, kurio gyvenimas ir kūryba reikšmingai prisidėjo prie lietuvių tautinio atgimimo. Išsilavinimą įgijo Vokietijoje, kur studijavo filosofiją ir teologiją. Vydūnas buvo puikiai susipažinęs su Vokietijos idealizmo tradicijomis, tačiau jo filosofija buvo labai praktiška ir orientuota į žmogaus dvasinį tobulėjimą. Jis siekė sukurti tautinę ir dvasinę sąmonę, grindžiamą ne tik intelektualiu supratimu, bet ir asmeniniu dvasiniu augimu.
Vydūno filosofija buvo labai įtakojama jo požiūrio į žmogaus prigimtį ir jo vietą pasaulyje. Jis tikėjo, kad žmogus turi siekti aukštesnės dvasinės būsenos, kurioje dominuoja ne materialūs interesai, bet vidinis dvasinis tobulėjimas. Vydūnas skyrė ypatingą dėmesį žmogaus etikai, kurios pagrindas buvo siekis gyventi harmoningai su gamta ir visuomene. Jis skatino lietuvius atsikratyti svetimųjų įtakos ir atgaivinti tautos dvasinius ir kultūrinius pagrindus.
Be to, Vydūnas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių, kurie pradėjo rašyti apie Lietuvos istoriją ir tautinį sąjūdį. Jis taip pat buvo labai aktyvus vertėjas, o jo vertimai iš vokiečių ir kitų kalbų prisidėjo prie lietuvių literatūros ir filosofijos plėtros. Vydūnas išleido daug kūrinių, kurie tapo svarbiais tautinio atgimimo tekstais, įskaitant savo filosofines esė, eilėraščius ir publicistiką.
Galiausiai, Vydūnas buvo ne tik teorinis mąstytojas, bet ir praktinis veikėjas, kuris aktyviai dalyvavo tautinės kultūros atgaivinimo darbuose. Jo indėlis į lietuvių tautos dvasinį ir kultūrinį atgimimą buvo neįkainojamas, o jo darbai ir šiandien yra vertinami kaip svarbus lietuvių kultūros paveldas. Minint Vydūno gimimo dieną, kovo 22-ąją, galime prisiminti jo palikimą ir aktualumą, nes jo idėjos apie dvasinį tobulėjimą ir tautos identitetą ir šiandien tebeinspiruoja.
@PrusuLietuva
15.03.202522:29
JURGIS MIKŠAS
Jurgis Mikšas (1862–1903) buvo Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, aušrininkas, visuomenės veikėjas ir vertėjas. Jis gimė Virkytuose, netoli Saugų, ir mokėsi Tilžės gimnazijoje, tačiau buvo iš jos pašalintas. Paveiktas aušrininko A. Vištelio, jis pradėjo tapatintis su lietuvininkais ir iš Georgo Mikšo tapo Jurgiu Mikšu. Jis palaikė ryšius su žymiais to meto lietuvių veikėjais, tokiais kaip M. Šernius ir G. Sauerweinas.
1883 m., pradėjus leisti pirmąjį tautinį lietuvių mėnraštį „Aušra“, Mikšas persikėlė į Ragainę ir mokėsi spaustuvininko amato. Jis tapo vienu svarbiausių „Aušros“ organizatorių, kurį laiką buvo atsakingasis sekretorius ir redaktorius. Vėliau jis apsigyveno Bitėnuose pas M. Jankų, kaupė „Aušros“ biblioteką bei rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu.
1885 m. Jurgis Mikšas kartu su kitais įsteigė Birutės draugiją ir tapo jos pirmuoju pirmininku. Jis aktyviai priešinosi lietuvininkų germanizacijai. Tais pačiais metais jis įsigijo spaustuvę Tilžėje, kurioje leido „Aušrą“ ir „Nemuno sargą“. Tačiau dėl finansinių sunkumų ir prastos organizacijos spaustuvė bankrutavo, o „Aušros“ leidyba nutrūko.
Nepaisant nesėkmių, Mikšas toliau dirbo lietuviškos spaudos srityje. Jis parengė ir išleido keletą leidinių, įskaitant lietuviškus kalendorius, draugijų įstatus ir istorinius veikalus. Taip pat vertė kitų autorių darbus į lietuvių kalbą. Jo atminimui pavadinta Saugų Jurgio Mikšo pagrindinė mokykla.
@PrusuLietuva
Jurgis Mikšas (1862–1903) buvo Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, aušrininkas, visuomenės veikėjas ir vertėjas. Jis gimė Virkytuose, netoli Saugų, ir mokėsi Tilžės gimnazijoje, tačiau buvo iš jos pašalintas. Paveiktas aušrininko A. Vištelio, jis pradėjo tapatintis su lietuvininkais ir iš Georgo Mikšo tapo Jurgiu Mikšu. Jis palaikė ryšius su žymiais to meto lietuvių veikėjais, tokiais kaip M. Šernius ir G. Sauerweinas.
1883 m., pradėjus leisti pirmąjį tautinį lietuvių mėnraštį „Aušra“, Mikšas persikėlė į Ragainę ir mokėsi spaustuvininko amato. Jis tapo vienu svarbiausių „Aušros“ organizatorių, kurį laiką buvo atsakingasis sekretorius ir redaktorius. Vėliau jis apsigyveno Bitėnuose pas M. Jankų, kaupė „Aušros“ biblioteką bei rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu.
1885 m. Jurgis Mikšas kartu su kitais įsteigė Birutės draugiją ir tapo jos pirmuoju pirmininku. Jis aktyviai priešinosi lietuvininkų germanizacijai. Tais pačiais metais jis įsigijo spaustuvę Tilžėje, kurioje leido „Aušrą“ ir „Nemuno sargą“. Tačiau dėl finansinių sunkumų ir prastos organizacijos spaustuvė bankrutavo, o „Aušros“ leidyba nutrūko.
Nepaisant nesėkmių, Mikšas toliau dirbo lietuviškos spaudos srityje. Jis parengė ir išleido keletą leidinių, įskaitant lietuviškus kalendorius, draugijų įstatus ir istorinius veikalus. Taip pat vertė kitų autorių darbus į lietuvių kalbą. Jo atminimui pavadinta Saugų Jurgio Mikšo pagrindinė mokykla.
@PrusuLietuva
Рэкорды
24.03.202523:59
40Падпісчыкаў22.03.202523:59
100Індэкс цытавання24.04.202512:21
0Ахоп 1 паста24.04.202512:21
0Ахоп рэкламнага паста24.04.202512:21
0.00%ER16.03.202523:59
0.00%ERRУвайдзіце, каб разблакаваць больш функцый.